stiepti

stiẽpti, -ia, -ė žr. 1 stiebti: 1. refl. NdŽ Žolelės stiẽpiasi, lapelius skleidžia DŽ. Šalta, žolelė taip stiẽpas nenorėdama Krš. Rugiai žaliuodami stiepėsi jau nuo žemės Žem. Stiepias štai į aukštį želmenys lyg žalias šepetėlis rš. ^ Kiekvieno medžio šakos į viršų stiepias PPr261. 2. refl. Stiẽpės i stiẽpės, augalotas buvo Erž. 3. M, Rtr, NdŽ, KŽ Aš stiepiu stiebą, t. y. nuo žemės statau J. Karvė, šuo stiẽpia uodegą J. Karvės jau stagarą stiẽpa, gyliuos Užv. Žolė stiepė į viršų šalnos pakąstus laiškus J.Balt. Stiepti šaką S.Dauk. ^ Viena karvė uodegą stiẽpa, tujau i antra (jei vienas ką turi, būtinai to paties nori ir kitas) Štk. 4. refl. SD255,385, D.Pošk, N, [K], Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ Jis stiẽpias norėdamas prisiekti obalį ant medžio J. Stiẽpias, rodos, koks didelis būsiąs Erž. Ko tu čia stiepiesi, lyg geriau pamatysi LMD(Pns). Vaikas stiẽpias stiẽpias – noria pasižiūrėt pro langą Slm. Stiẽpas kaip ožka Kv. Nesistiepk kap gaidys J.Jabl(Lp). Stiẽpias į viršų, kad tik daugiau matytų Dkš. ^ Kas aukščiau stiẽpias, tas toliau regi Rod. 5. refl. SPI86, NdŽ Už tvoros tiesiai – įvairiai dengti miestelio namų stogai, kurių tarpuose stiepiasi ir nudegusių namų griuvėsiai A.Gric. Kur dar neseniai šlamėjo platūs pušynai, stiepėsi tankūs eglynai, dabar riogsojo tiktai kelmuoti kalneliai rš. Kuo labiaus našta koki jį slegia žemyn, tuo jis stipriaus aukštyn stiepias SE77. Kiekvienas bevelija stiẽptis ir aukštyniui lipt DP482. Dulkė ir pelenai stiẽpias be gėdos DP46. | prk.: Vilties gėlelė į saulelę stiepės, jos nepakando rudenio šalnos S.Nėr. 6. refl. SD86, Vd Mindavė, būgštaudamas, jog neatmonytum jam išžudymo genčių ir nestieptumias kurią dieną ant sosto didžio kunegaikščio Lietuvos, karę jiems išsakė S.Dauk. 7. tr. kreipti, sukti: Laivą antreip reik stiepti, vėjuo kilstant Plng. \ stiepti; atstiepti; išstiepti; nustiepti; pastiepti; prasistiepti